Kad ir kokius "Gordijo mazgus" bandytu isristi lietuviu dailetyra - ar svarstytij apie "naktinj" ir "dieninj" mena, ar breztu "tyliojo modernizmo" konturus ir seminonkonformizmo trajektorijas, ar nustatinetu keblu (postmodernistiniais laikais) tradicijos ir novacijos santykj, - be Petro Repsio ji neissivercia. Remiantis sio dailininko kurybos pavyzdziais bandyta net nustatyti viso lietuviu meno stipriasias ir silpnasias puses. Pasak dailetyrininkes Ramintos Jurenaites, "menas ir menininkai Lietuvoje issaugojo tradici-nius vaidmenis. Menas - nacionalinio palikimo tiltas tarp praeities ir dabarties, о daili-ninkas - isskirtinis pasauktasis, svarbus visai tautai. Is cia seke tiek lietuviij meno privalumai, tiek ir jo prietarai", is cia kildintinos ir "monumentalios nacionalines pro-gramos, kuriij ryskiausias pavyzdys - Petro Repsio freskos Vilniaus universiteto ansamblyje. [...] sis kuo placiausio publikos pripazinimo sulauks kurinys siuolaikines dailes kritika glumina svetimu postmodernizmui santykiu su tradicija", nes "istorizmas ir ret-rospektyvizmas cia traktuojami be ironijos, polemikos, savivales ir cinizmo". Это и многое другое вы найдете в книге Petras Repsys
